Закон Литовской Республики о внесении изменений в Закон № I-1553 «О профилактике и контроле инфекционных заболеваний человека

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO

NR. I-1553 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2026 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą Nr. I-1553 ir jį išdėstyti taip:

„ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1 . Šis įstatymas nustato žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės, ginčų sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės finansavimo bei jų kainų kompensavimo ypatumus. Šis įstatymas netaikomas sprendimams dėl ekstremaliosios situacijos dėl užkrečiamosios ligos paskelbimo, kurie priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos k rizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka.

2 . Jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomus žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės reikalavimus, tų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui.

3 . Šio įstatymo nuostatos įgyvendina užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę reglamentuojančių tarptautinės teisės aktų nuostatas ir yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1 . Asmuo, įtariamas sergantis užkrečiamąja liga – asmuo, kuris turi užkrečiamajai ligai ar su ja susijusiai specifinei sveikatos problemai būdingų požymių, bet užkrečiamosios ligos ar su ja susijusios specifinės sveikatos problemos diagnozė dar nėra patvirtinta ar paneigta.

2 . Chemoprofilaktika – vaistinių preparatų vartojimas, siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų atsiradimui ir plitimui.

3 . Deratizacija – priemonių visuma, apimanti graužikų naikinimą specialiais metodais ir priemonėmis, stebėjimą, atbaidymą, taip pat jų atsiradimo profilaktiką.

4 . Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir (ar) cheminėmis priemonėmis.

5 . Dezinsekcija – priemonių visuma, apimantis nariuotakojų naikinimą specialiais metodais ir priemonėmis, stebėjimą, atbaidymą, taip pat jų atsiradimo profilaktiką.

6 . Epidemija – staigus ir neįprastai didelis užkrečiamosios ligos išplitimas viename ar keliuose Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose.

7 . Imunoprofilaktika – imuninių vaistinių preparatų vartojimas, siekiant sukurti specifinį atsparumą užkrečiamosioms ligoms.

8 . Izoliavimas – ligonio, sergančio užkrečiamąją liga, ar asmens, įtariamo sergančio užkrečiamąją liga, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo ar įtariamo užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo atskyrimas nuo aplinkinių, siekiant išvengti užkrečiamosios ligos plitimo.

9 . Įprastinis sergamumo užkrečiamąja liga lygis – visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar atskiruose jos administraciniuose vienetuose per vienodą laikotarpį užregistruotų susirgimo užkrečiamąja liga atvejų skaičius, statistiškai patikimai nesiskiriantis nuo lyginamojo laikotarpio sergamumo rodiklių.

10 . Ypatingoji epideminė situacija – padėtis, kai Lietuvos Respublikoje nustatoma užkrėsta teritorija, nežinomos kilmės užkrečiamosios ligos sukėlėjų plitimas, užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija arba ypač pavojingos užkrečiamosios ligos atvejis, protrūkis ar epidemija, arba pasauliniu lygiu paskelbiama užkrečiamosios ligos pandemija.

11 . Karantinas – nustatytų objektų veiklos ribojimas ar atskyrimas nuo kitų, taip pat kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių jiems taikymas taip, kad būtų sustabdytas galimas užkrečiamosios ligos ar jos sukėlėjų plitimas.

12 . Karantinavimas – sąlytį turėjusio asmens atskyrimas nuo aplinkinių, siekiant išvengti galimo užkrečiamosios ligos plitimo.

13 . Ligonis – asmuo, kuriam diagnozuota užkrečiamoji liga ar su ja susijusi specifinė sveikatos problema.

14 . Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos sanitarinė bei medicininė-karantininė apsauga – organizacinių, ekonominių, teisinių, sanitarinių, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių visuma, taikoma Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visoms transporto priemonėms ir keleiviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką, kroviniams, įvežamiems į Lietuvos Respubliką ir vežamiems per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, siekiant apsaugoti valstybės gyventojus ir aplinką nuo užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo.

15 . Nuolatinis užkrečiamosios ligos židinys – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas užkrečiamosios ligos židinys, kuriame negalimas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) ir kuriame yra rizika užsikrėsti užkrečiamąja liga.

16 . Nuolatinio užkrečiamosios ligos židinio apsauginė zona – aplink nuolatinį užkrečiamosios ligos židinį žymintį ženklą esanti teritorija, kurioje dėl rizikos užsikrėsti užkrečiamąja liga galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

17 . Padidėjęs sergamumo užkrečiamąja liga lygis – statistiškai patikimas įprastinio sergamumo užkrečiamąja liga lygio viršijimas.

18 . Pandemija – dažniausiai naujos užkrečiamosios ligos išplitimas pasauliniu mastu, globalaus masto epidemija, kai viršijami sveikatos sistemų pajėgumai reaguoti, sukeliami dideli socialiniai ir (arba) ekonominiai sutrikimai ir kyla poreikis imtis skubių koordinuotų tarptautinių veiksmų.

19 . Priverstinis hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas – hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas be hospitalizuojamo ir (ar) izoliuojamo asmens sutikimo.

20 . Sąlytį turėjęs asmuo – asmuo, kuris turėjo sąlytį su ligoniu, asmeniu, įtariamu sergančiu užkrečiamąja liga, užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamosios ligos sukėlėjus perduodančiais veiksniais iki užkrečiamosios ligos požymių atsiradimo arba ilgiausio užkrečiamosios ligos inkubacinio laikotarpio pabaigos.

21 . Su užkrečiamosiomis ligomis susijusios specifinės sveikatos problemos – mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams preparatams ir su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, priskiriamos užkrečiamosioms ligoms, ir kitos specifinės sveikatos būklės, galinčios turėti įtakos užkrečiamųjų ligų atsiradimui ir išplitimui.

22 . Užkrečiamoji liga – žmonių liga, kurią sukelia užkrečiamosios ligos sukėlėjas ir kuri perduodama vieno asmens kitam asmeniui per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu arba netiesiogiai per užkrečiamosios ligos sukėlėjus perduodančius veiksnius .

23 . Užkrečiamosios ligos protrūkis – staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, apėmęs epidemiologiškai pagal laiką, vietą, infekcijos šaltinį ar infekcijos perdavimo veiksnius susijusių žmonių grupę.

24 . Užkrečiamosios ligos epidemiologinis tyrimas – ligonių, sąlytį turėjusių asmenų bei asmenų, įtariamų sergančių užkrečiamąja liga, gyventojų grupių, kurioms yra rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, nustatymas, taip pat užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir plitimo požymių pagal laiką, vietą, infekcijos šaltinį ar infekcijos perdavimo veiksnius bei priežasčių ir sąlygų nustatymas ir įvertinimas.

25 . Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra – sistemingas duomenų, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis ir su jomis susijusiomis specifinėmis sveikatos problemomis bei užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, rinkimas, registravimas, analizė, aiškinimas ir platinimas bei panaudojimas planuojant, įgyvendinant ir vertinant užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

26 . Užkrečiamųjų ligų kontrolė – organizacinės, techninės, ekonominės, taip pat epidemiologijos ir kitos priemonės, sudarančios galimybę mažinti ir (ar) likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo.

27 . Užkrečiamųjų ligų profilaktika – organizacinės, teisinės, ekonominės, technologinės, higienos, epidemiologijos, imunoprofilaktikos, chemoprofilaktikos, sveikatos ugdymo ir kitos priemonės, kuriomis siekiama išvengti užsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamosiomis ligomis.

28 . Užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę reglamentuojantys tarptautinės teisės aktai – Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys.

29 . Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – bakterijos, virusai, helmintai, grybai, pirmuonys ir kiti mikroorganizmai ar jų dalys, toksinai, galintys sukelti užkrečiamąsias ligas ar su jomis susijusias specifines sveikatos problemas.

30 . Užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojas – žmogus, savo organizme nešiojantis ir į aplinką išskiriantis užkrečiamosios ligos sukėlėjus, bet neturintis užkrečiamosios ligos klinikinių požymių.

31 . Užkrečiamosios ligos židinys – užkrečiamąja liga sergančio asmens arba šios ligos sukėlėjo nešiotojo buvimo vieta ir (arba) aplinka, kurioje užkrečiamosios ligos sukėlėjas egzistuoja ir gali plisti.

32 . Užkrėsta teritorija – nustatytų ribų teritorija, kurioje į aplinką atsitiktinių ar sąmoningų įvykių metu pateko užkrečiamųjų ligų sukėlėjai ir dėl to kyla užkrečiamosios ligos išplitimo pavojus.

33 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, S pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų į statyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse .

II SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA

3 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimas

1 . Užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių specifinių sveikatos problemų bei užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, dėl kurių vykdoma užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Kriterijus, kada užkrečiamoji liga priskiriama ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

2 . Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tvarką, privalomą informacijos, įskaitant asmens duomenis, turinį, apimtis ir perdavimo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ir kitoms Lietuvos Respublikos s veikatos apsaugos ministerijos pavaldžioms įstaigoms tvarką ir terminus nustato sveikatos apsaugos ministras.

3 . Nacionalinis visuomenės sveikatos centras analizuoja epidemiologinės priežiūros duomenis, vertina ir prognozuoja užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją, skelbia ją viešai ir teikia išvadas ir rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo.

4 . Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos Komisija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru bei teikia informaciją per epidemiologinės priežiūros tinklą pagal 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/ 2013/ES , nuostatas.

4 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema

1 . P riemonėms, susijusioms su užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės reikalavimais, įgyvendinti naudojama Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema, kurioje tvarkomi su užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės reikalavimų įgyvendinimu susiję duomenys (įskaitant asmens duomenis), tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenys. Šie duomenys yra tvarkomi užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės tikslu.

2 . Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistemos valdytojas ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytojas yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

3 . Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užtikrina, kad Europos Sąjungos integruotam epidemiologinės priežiūros tinklui būtų reguliariai laiku pateikta išsami ir tiksli informacija, duomenys bei dokumentai, kurie yra perduodami ir kuriais keičiamasi per Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skaitmeninę priežiūros platformą.

III SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ NUSTATYMAS, UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS, LIGONIŲ, ASMENŲ, ĮTARIAMŲ SERGANČIŲ UŽKREČIAMĄJA LIGA, SĄLYTĮ TURĖJUSIŲ ASMENŲ BEI UŽKREČIAMOSIOS LIGOS SUKĖLĖJŲ NEŠIOTOJŲ HOSPITALIZAVIMO, IZOLIAVIMO, KARANTINAVIMO, IŠTYRIMO IR GYDYMO YPATUMAI

5 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų nustatymas

1 . Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja gydytojas, turintis Medicinos praktikos įstatyme nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją.

2 . Priimti tiriamąją medžiagą užkrečiamųjų ligų sukėlėjams nustatyti, išskirti šių ligų sukėlėjus, juos atpažinti ir saugoti turi teisę tik Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka gavusios licencijas šiam darbui laboratorijos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali imti ėminius ir atlikti diagnostinius testus, nereikalaujančius laboratorinio tyrimo.

6 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinis tyrimas

1 . Užkrečiamųjų ligų epidemiologinį tyrimą pagal savo kompetenciją privalo atlikti:

1 ) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

2 ) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gavę asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas juridiniai asmenys ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje .

2 . Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai dalyvauja atliekant užkrečiamųjų ligų epidemiologinius tyrimus ugdymo įstaigose.

3 . Užkrečiamųjų ligų epidemiologinio tyrimo ir kontrolės atlikimo kriterijus ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

4 . Nustačiusi žmonėms ir gyvūnams bendras užkrečiamąsias ligas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba apie nustatytas ligas ir su užsikrėtusiais gyvūnais kontaktavusius asmenis informuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą .

7 straipsnis. Hospitalizavimo, izoliavimo, karantinavimo, ištyrimo ir gydymo ypatumai

1 . Ligonių, asmenų, įtariamų sergančių užkrečiamąja liga, sąlytį turėjusių asmenų ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas ar karantinavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas vykdomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Jei šie asmenys yra neveiksnūs sveikatos priežiūros srityje arba nepilnamečiai iki 16 metų (toliau – nepilnametis), tokį sutikimą turi duoti vienas iš jų atstovų pagal įstatymą.

2 . Ligoniai, asmenys, įtariami sergantys užkrečiamąja liga , sąlytį turėję asmenys ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojai hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami ar karantinuojami, tiriami ir (ar) gydomi atsižvelgiant į užkrečiamąją ligą ir jos klinikinius ir epidemiologinius ypatumus.

3 . Ligoniai ir asmenys, įtariami sergantys užkrečiamąja liga , išskyrus ligonius ir asmenis, įtariamus sergančius ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą (toliau – ypač pavojingos užkrečiamosios ligos), taip pat užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojai, įvertinus užkrečiamosios ligos užkrečiamumą ir ligos išplitimo riziką gydomi jų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje, jeigu gyvenamųjų patalpų higienos sąlygos ir asmens sveikatos būklė leidžia juos palikti namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje. Sprendimą leisti gydyti asmenis jų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje priima gydytojas, diagnozavęs užkrečiamąją ligą.

4 . Ligoniai ar asmenys, įtariami sergantys ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kurių gyvenamųjų patalpų higienos sąlygos arba asmens sveikatos būklė arba užkrečiamosios ligos užkrečiamumas ir ligos išplitimo rizika kartu gyvenantiems asmenims neleidžia jų palikti šių asmenų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje, hospitalizuojami, izoliuojami ir gydomi specialiai šiam tikslui įrengtose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose. Šių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

5 . Asmenims, hospitalizuotiems ir (ar) izoliuotiems asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, draudžiama savavališkai palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

6 . Ligoniai, sergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir asmenys, įtariami sergantys šia užkrečiamąja liga, atsižvelgiant į užkrečiamąją ligą ir jos klinikinius ir epidemiologinius ypatumus gali būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje, jeigu higienos sąlygos ir ligonio sveikatos būklė leidžia juos palikti jų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje, arba specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, kurių įrengimą organizuoja savivaldybės administracija, jeigu ligonio sveikatos būklė leidžia tai padaryti. Šių patalpų įrengimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Asmenims, hospitalizuotiems ir (ar) izoliuotiems, dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, draudžiama savavališkai palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar izoliavimo vietą.

7 . Iš sąlytį turėjusių asmenų tirtinus dėl užkrečiamųjų ligų asmenis nustato ir jų ištyrimą pagal kompetenciją nedelsdami organizuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

8 . Asmenys, turėję sąlytį su ligoniais, sergančiais ypač pavojinga užkrečiamąja liga arba užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ar asmenimis, įtariamais sergančiais šiomis ligomis, karantinuojami, atsižvelgiant į konkrečios užkrečiamosios ligos epidemiologinius ypatumus. Tokie asmenys karantinuojami specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, kurių įrengimą organizuoja savivaldybės administracija, arba šių asmenų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje, jeigu higienos sąlygos leidžia juos palikti šių asmenų namuose ar kitoje jų gyvenamojoje vietoje. Šių patalpų įrengimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

9 . Karantinavimas taip pat taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems karantino objektams, atsižvelgiant į konkrečios užkrečiamosios ligos epidemiologinius ypatumus.

10 . Karantinavimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka taiko, jo sąlygas bei terminus nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

8 straipsnis. Priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo ypatumai

1 . Priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas taikomas asmenims, sergantiems ar įtariamiems sergantiems užkrečiamąja liga, įrašyta į užkrečiamųjų ligų, dėl kurių šie asmenys priverstinai hospitalizuojami ir (ar) priverstinai izoliuojami, sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, ar šios užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojams , kai šie asmenys yra užkrečiami ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai :

1 ) jei ligoniai, asmenys, įtariami sergantys užkrečiamąja liga, ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojai (kai šie asmenys yra nepilnamečiai arba neveiksnūs sveikatos priežiūros srityje, – vienas iš jų atstovų pagal įstatymą) atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, nesilaiko sveikatos apsaugos ministro nustatytų izoliavimo reikalavimų, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles. Hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo vengimo faktas, taip pat šiame punkte nurodyti pažeidimai turi būti įrašyti asmens medicinos dokumentuose, o gydytojai, nustatę šiuos asmenis, turi apie juos nedelsdami informuoti savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorių. Asmenys, vengiantys priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo, atsako šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;

2 ) jei ligonis, asmuo, įtariamas sergantis užkrečiamąja liga, ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojas dėl medicininės būklės (komos, sąmonės netekimo) negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų arba jei nėra galimybių susisiekti su nepilnamečio arba neveiksnaus sveikatos priežiūros srityje ligonio, asmens, įtariamo sergančio užkrečiamąja liga, ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojo atstovu pagal įstatymą taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku.

2 . Motyvuotą sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip 3 gydytojų, kuri informuoja apie tai asmenį, dėl kurio priimtas toks sprendimas, o jei šis asmuo yra neveiksnus sveikatos priežiūros srityje arba nepilnametis, – vieną iš jo atstovų pagal įstatymą. Šį sprendimą gydytojų komisija perduoda savivaldybės sveikatos reikalų koordinatoriui priverstiniam hospitalizavimui ir (ar) priverstiniam izoliavimui koordinuoti ir (ar) organizuoti. Asmenų priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas taikomas iki ankstesnės iš šių datų – tol, kol asmuo tampa nebepavojingas kitiems asmenims, tai yra nuo jo nebegali užsikrėsti kiti asmenys (toliau – nebepavojingas kitiems asmenims), bet be teismo sprendimo ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, įskaitant priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo dieną, arba tol, kol asmuo arba jo atstovas pagal įstatymą duoda sutikimą dėl hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo . Ši dalis netaikoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

3 . Kai asmenų priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas taikomas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, motyvuotą sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo ir jo trukmės priima gydantis gydytojas. Sprendimą taikyti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą priėmęs gydantis gydytojas apie šį sprendimą privalo informuoti asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas, o jei šis asmuo yra neveiksnus sveikatos priežiūros srityje arba nepilnametis, – vieną iš jo atstovų pagal įstatymą. Informacija apie sprendimą taikyti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą asmeniui, kuris dėl medicininės būklės (komos, sąmonės netekimo) negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, pateikiama nedelsiant, kai tik išnyksta šios aplinkybės. Šioje dalyje nurodytu atveju asmenų priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas taikomas iki ankstesnės iš šių datų: tol, kol asmuo tampa nebepavojingas kitiems asmenims, bet be teismo sprendimo ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, įskaitant priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo dieną, arba tol, kol asmuo arba jo atstovas pagal įstatymą duoda sutikimą dėl hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo. Jei asmuo arba jo atstovas pagal įstatymą duoda sutikimą dėl hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, tolesnis jo hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas vykdomas šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

4 . Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta komisija, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – gydantis gydytojas priima sprendimą, kad asmuo dėl sveikatos būklės tebėra pavojingas kitiems asmenims, maksimalius priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo terminus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali pratęsti tik teismas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai izoliuotas, vadovo arba jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu. Tokie prašymai išnagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo terminą pratęsti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Jei asmuo dėl sveikatos būklės išlieka pavojingas kitiems asmenims, priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą šioje dalyje nustatyta tvarka galima pratęsti pakartotinai iki 6 mėnesių, tačiau bendras asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo terminas negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Teismo sprendimas priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai izoliuoti pacientą vykdomas skubiai.

5 . Asmenų priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą koordinuoja ir (ar) organizuoja savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prireikus dalyvaujant policijai ir (ar) Greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Dėl policijos ir (ar) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dalyvavimo organizuojant asmenų priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą į policiją ar Greitosios medicinos pagalbos tarnybą kreipiasi savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

6 . Sprendimus dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir asmenų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar policijos areštinėse, priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo priima ir jų vykdymą organizuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovai, Lietuvos policijos generalinis komisaras ar jų įgalioti asmenys. Šioje dalyje nurodytų asmenų priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas be teismo sprendimo gali būti taikomi tol, kol asmuo tampa nebepavojingas kitiems asmenims, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, o kai asmenų priverstinis hospitalizavimas ir (ar) priverstinis izoliavimas taikomas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir yra protrūkis ir (arba) epidemija arba jų grėsmė, iki ankstesnės iš šių datų – tol, kol asmuo tampa nebepavojingas kitiems asmenims, bet be teismo sprendimo ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, įskaitant priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo dieną, arba tol, kol asmuo arba jo atstovas pagal įstatymą duoda sutikimą dėl hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo. Pratęsti terminą per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos gali tik teismas atitinkamai Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovų, Lietuvos policijos generalinio komisaro ar jų įgaliotų asmenų prašymu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o kariams – tik karinio vieneto vadovas pagal motyvuotą sveikatos priežiūros tarnybų vadovų teikimą.

7 . Priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai izoliuotas asmuo, o kai jis yra nepilnametis arba neveiksnus sveikatos priežiūros srityje, – 1 iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (izoliavimui skirtose patalpose) ir jų ribojimais. Jei asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą turi patvirtinti 2 liudytojai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – gydantis gydytojas ir bent 1 liudytojas.

8 . Ligonių, asmenų, įtariamų sergančių užkrečiamąja liga , ir užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojų priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

9 . Kai sprendžiami asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo, priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo pratęsimo klausimai, sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne vėliau kaip per 48 valandas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai asmuo yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokato veikla besiverčiančiu advokatu ir sveikatos priežiūros įstaigai tai žinoma.

ANTRASIS SKIRSNIS

YPATINGŲJŲ EPIDEMINIŲ SITUACIJŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS

9 straipsnis. Ypatingųjų epideminių situacijų nustatymas ir priemonių taikymas

1 . Užkrečiamųjų ligų protrūkio ar epidemijos metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu savivaldybėse mero sprendimu taikomos tam tikrai užkrečiamajai ligai valdyti būdingos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės.

2 . Užkrečiamųjų ligų epidemiją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbia sveikatos apsaugos ministras, savivaldybėse – savivaldybės meras. Užkrečiamųjų ligų epidemijos skelbimo ir atšaukimo tvarką, kriterijus bei taikomas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones nustato sveikatos apsaugos ministras.

3 . Kai pasauliniu lygiu paskelbiama užkrečiamosios ligos pandemija, taikomos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės, atsižvelgiant į konkrečios užkrečiamosios ligos epidemiologinius ypatumus, Europos Sąjungos lygmeniu priimamas nuomones, gaires ir rekomendacijas valstybėms narėms dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai prevencijos ir kontrolės bei į tarptautinių organizacijų, koordinuojančių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, rekomendacijas.

4 . Jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje atsitiktinių ar sąmoningų įvykių metu užkrečiamųjų ligų sukėlėjai pateko į aplinką ir dėl to kyla užkrečiamosios ligos išplitimo pavojus, iki tol, kol bus atliktas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) ir (arba) nebeliks užkrečiamosios ligos išplitimo grėsmės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustato užkrėstų teritorijų dydį, ribas ir taikytinas priemones.

10 straipsnis. Karantinas

1 . Kai nustatomas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat užkrečiamosios ligos protrūkis, epidemija ar pandemija ir kai įprastos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės yra nepakankamos, galimam užkrečiamosios ligos ar jos sukėlėjų plitimui stabdyti, atsižvelgiant į konkrečios užkrečiamosios ligos epidemiologinius ypatumus, esant poreikiui , šiame įstatyme nustatytais atvejais atskiriems objektams taikomas karantinas.

2 . Karantino taikymo pagrindus ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Atsižvelgiant į karantino objektą ir konkrečios užkrečiamosios ligos epidemiologinius ypatumus pasirenkamos taikomos karantino priemonės – veiklos apribojimas ar atskyrimas nuo kitų asmenų ir (ar) objektų (karantinavimas, žaliavų ir medžiagų, pagaminamos ir realizuojamos produkcijos sulaikymas, išėmimas iš apyvartos, krovinių sulaikymas) ir kitos konkrečiu atveju taikytinos užkrečiamosios ligos kontrolės priemonės – izoliavimas, sveikatos būklės stebėjimas, reikalavimas pateikti sveikatos dokumentus, mikrobiologinis ištyrimas, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), aplinkos kenksmingumo pašalinimas užkrečiamųjų ligų židiniuose (dezinfekcija).

3 . Karantino objektai gali būti:

1 ) produktai, prekės, pašto siuntos, transporto priemonės, konteineriai, žaliava, kai jie įvežami ar įvažiuoja į Lietuvos Respubliką ar vežami ar važiuoja tranzitu per Lietuvos Respubliką iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio valstybėse arba iš valstybių, kuriose nustatytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas, arba iš užkrėstų šių ligų sukėlėjais teritorijų Lietuvos Respublikoje į neužkrėstą teritoriją Lietuvos Respublikoje;

2 ) asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio valstybėse, arba iš valstybių, kuriose nustatytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas, arba iš užsienio valstybės, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą ;

3 ) juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai , savarankiškai dirbantys asmenys, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos, pagaminama ir realizuojama produkcija bei jų teikiamos paslaugos, jeigu yra įtariama, kad žaliavos, medžiagos, pagaminama ir realizuojama produkcija galėjo būti užkrėsta ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis ginklas bioterorizmo, nusikalstamų veikų ar karo tikslais arba kai nustatomi ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų židiniai.

4 . Sprendimą dėl karantino taikymo priima, karantino objektus, karantino taikymo ribas ir trukmę ir konkrečiai taikomas priemones nustato ir atšaukia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras .

5 . Karantino metu taikomų priemonių naudojimą šio straipsnio 3 dalies 1 punkte išvardytiems objektams organizuoja Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Karantino metu taikomų priemonių naudojimą šio straipsnio 3 dalies 2–3 punktuose išvardytiems objektams organizuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir atitinkamos savivaldybės administracija.

6 . Karantino objektų apsaugą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prašymu organizuoja Vidaus reikalų ministerija.

7 . Karantino metu taikomų priemonių kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

IV SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKA

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinė bei medicininė-karantininė apsauga

Lietuvos Respublikos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinės bei medicininės-karantininės apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.

12 straipsnis. Imunoprofilaktika

1 . Imunoprofilaktika, įskaitant plataus masto imunoprofilaktiką, atliekama asmenims tik jų sutikimu, o kai jie neveiksnūs sveikatos priežiūros srityje ar nepilnamečiai – tik su jų atstovų pagal įstatymą sutikimu.

2 . Teisę atlikti imunoprofilaktiką turi sveikatos priežiūros ir kiti specialistai, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme nustatyta tvarka gavę sveikatos priežiūros veiklos licenciją, teisės aktų, reguliuojančių sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją ir imunoprofilaktikos organizavimą ir atlikimą, nustatyta tvarka.

3 . Imunoprofilaktikai Lietuvos Respublikoje vartojami tik į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Sąjungos vaistinių preparatų registrą arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą įregistruoti imuniniai vaistiniai preparatai, išskyrus Farmacijos įstatyme numatytas išimtis.

4 . Imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5 . Plataus masto imunoprofilaktika sveikatos apsaugos ministro sprendimu gali būti atliekama ypatingųjų epideminių situacijų atvejais, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės neužtikrina šių ligų plitimo ribojimo.

6 . Plataus masto imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarką konkrečios ypatingosios epideminės situacijos metu nustato sveikatos apsaugos ministras.

13 straipsnis. Chemoprofilaktika

1 . Chemoprofilaktika, įskaitant plataus masto chemoprofilaktiką, asmenims atliekama tik jų sutikimu, o kai jie neveiksnūs sveikatos priežiūros srityje ar nepilnamečiai – tik su jų atstovų pagal įstatymą sutikimu.

2 . Teisę atlikti chemoprofilaktiką turi tik sveikatos priežiūros specialistai, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme nustatyta tvarka gavę sveikatos priežiūros veiklos licenciją.

3 . Užkrečiamųjų ligų chemoprofilaktikai Lietuvos Respublikoje vartojami tik į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Sąjungos vaistinių preparatų registrą arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą įregistruoti vaistiniai preparatai, išskyrus Farmacijos įstatyme numatytas išimtis.

4 . P lataus masto chemoprofilaktika atliekama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą tvarką.

14 straipsnis. Profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija)

1 . Juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai privalo per 24 valandas organizuoti savo aplinkos (patalpų ir teritorijos) profilaktinį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai arba juridinio asmens , kitos organizacijos ar jo padalinio vadovas / savininkas ar jų įgalioti asmenys nustato, kad juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomuose statiniuose ar jų teritorijose yra susikaupę nariuotakojų ar graužikų, platinančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

2 . Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) turi teisę atlikti tik asmenys Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka gavę kenkėjų kontrolės (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) licenciją.

3 . Profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

15 straipsnis. Aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija ) užkrečiamųjų ligų židiniuose

1 . Užkrečiamųjų ligų, kurių židiniuose atliekamas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), sąrašą bei aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) užkrečiamųjų ligų židiniuose atlikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

2 . Kai fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai užkrečiamųjų ligų, įtrauktų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, židiniuose nevykdo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos), sprendimą dėl jo priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras . Šį sprendimą priėmusi institucija privalo su juo pasirašytinai supažindinti juridinius asmenis , kitas organizacijas ar jų padalinius ir fizinius asmenis, kurių turtui taikomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Jei atsisakoma pasirašyti, asmenų informavimą turi patvirtinti 2 liudytojai.

3 . Jei užkrečiamųjų ligų, įtrauktų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, židiniuose esančio turto savininkas neduoda sutikimo atlikti aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos), šie darbai atliekami priverstinai, dalyvaujant policijos pareigūnams. Aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos , dezinsekcijos, deratizacijos ) darbų, kai užkrečiamųjų ligų židiniuose esančio turto savininkas neduoda sutikimo, atlikimo ir policijos pareigūnų dalyvavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4 . Aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją , dezinsekciją, deratizaciją ) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytuose užkrečiamųjų ligų , įtrauktų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, židiniuose, išskyrus ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinius, organizuoja ir atlieka juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys , kurioje nustatytas užkrečiamosios ligos židinys.

5 . Aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją , dezinsekciją, deratizaciją ) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų , įtrauktų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, židiniuose, išskyrus židinius asmens sveikatos priežiūros įstaigose, organizuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją , dezinsekciją, deratizaciją ) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, esančiuose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, organizuoja ir atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

6 . Užkrečiamųjų ligų , įtrauktų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, židiniai, kuriuose aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija , dezinsekcija, deratizacija ) negalimas dėl jų keliamos rizikos užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, Vyriausybės įgaliotos institucijos yra tvirtinami kaip nuolatiniai užkrečiamųjų ligų židiniai ir Vyriausybės įgaliotos institucijos yra paženklinami žemės sklypuose. Nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

7 . Nuolatiniams užkrečiamųjų ligų židiniams nustatomos apsauginės zonos. Nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsauginių zonų dydį ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

8 . Priežiūrą, kaip laikomasi nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsauginėse zonose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, pagal kompetenciją vykdo savivaldybių administracijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

16 straipsnis. Genetiškai modifikuotų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų naudojimas

Genetiškai modifikuoti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai naudojami Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų importas, eksportas, vežimas ir naudojimas

1 . Įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos laboratorinius indus su išskirtais ar kolekciniais užkrečiamųjų ligų sukėlėjais juridiniams ir fiziniams asmenims, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams leidžiama tik mokslo tyrimų, diagnostikos, mokymo, diagnostikos priemonių gamybos ir farmacijos pramonei tikslais S trateginių prekių kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

2 . Laboratorinių indų su išskirtais ar kolekciniais užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, kuriems netaikomos S trateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatos, įvežimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

3 . Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į Lietuvos Respubliką įvežami ir iš jos išvežami vadovaujantis tarptautinių teisės aktų ar (ir) tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą keliais, vandeniu, oru ir geležinkeliais, nuostatomis.

4 . Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai naudojami tik užtikrinant teisės aktų, reglamentuojančių biologinį saugumą, biologinę saugą bei darbuotojų apsaugą nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio, nuostatas.

18 straipsnis. Asmenų, mirusių nuo užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimas ir laidojimas

Asmenų, mirusių nuo užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, taip pat jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

19 straipsnis. Privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų

1 . Asmenys gali dirbti tam tikrus darbus ir vykdyti tam tikras veiklas tik iš anksto pasitikrinę ir vėliau periodiškai besitikrinantys, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, (toliau – darbuotojai) tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sąrašą tvirtina ir šių darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys privalo užtikrinti, kad nurodytus darbus dirbtų ir veiklas vykdytų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai.

2 . Kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, darbuotojams, kuriuos nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, leidžiama dirbti tik pasitikrinus sveikatą , ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir įgyvendinus kitas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paskirtas šiems darbuotojams privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šioje dalyje nurodytus darbuotojus nustato sveikatos apsaugos ministro nustatyta užkrečiamųjų ligų epidemiologinio tyrimo tvarka, atsižvelgdamas į užkrečiamosios ligos epidemiologinės diagnostikos duomenis, ir apie tai raštu informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.

3 . Darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų.

4 . Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (pvz., liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – iki tol, kol pasibaigs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas laikotarpis, kuriam turi karantinuotis sąlytį turėję asmenys. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi karantinuotis sąlytį turėję asmenys.

5 . Uždaruose kolektyvuose gyvenantys kariai, asmenys, kurie atlieka arešto ir laisvės atėmimo bausmes arba kuriems vykdomas suėmimas, užsieniečiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ apgyvendinti priėmimą užtikrinančios institucijos valdomoje, administruojamoje ar parinktoje laikino apgyvendinimo vietoje , taip pat Vidaus reikalų ministerijos uždarose biudžetinėse įstaigose laikomi asmenys privalo būti tikrinami, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Šių asmenų sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką nustato tų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

6 . Ligoniams, a smenims, įtariamiems sergantiems užkrečiamąja liga, arba užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojams iki gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose nustatytus darbus ar veiklas ar tęsti darbą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje darbovietėje, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo yra perkeltas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše nustatytus darbus iki gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šie asmenys darbdavio iniciatyva, taip pat gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro motyvuotą nurodymą nušalinti nuo darbo darbuotoją, dėl kurio iškyla pavojus atsirasti ir išplisti užkrečiamajai ligai , atsižvelgiant į darbo pobūdį gali būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliami toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, laikinai nušalinami nuo darbo.

7 . Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 . Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo darbdaviui pateikti sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.

20 straipsnis. Privalomos asmeninės apsaugos priemonės, būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos

Kai iškyla užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, sveikatos apsaugos ministras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu turi teisę nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS POLITIKOS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS SRITYJE FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

21 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių planavimas ir įgyvendinimas

1 . Nacionalinės u žkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės politikos strateginiai tikslai ir (ar) pažangos uždaviniai, gyventojų sveikatos lygio siekiami rodikliai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane.

2 . Nacionalinės u žkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės politikos pažangos uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos šiems uždaviniams įgyvendinti skirtos priemonės.

3 . Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nacionalinėse plėtros programose numatytus uždavinius, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą.

4 . Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi nacionalinėmis plėtros programomis ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų gyventojų sveikatos būklę ir kitas su užkrečiamųjų ligų plitimu susijusias sąlygas, privalo pagal savo kompetenciją planuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones ir užtikrinti jų įgyvendinimą.

22 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo sistema

1 . Valstybės politiką užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje formuoja, taip pat jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

2 . Savivaldybėse u žkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybių tarybos, merai ir savivaldybių administracijos pagal šio įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytas kompetencijas.

3 . Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o pagal savo kompetenciją vykdo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybių administracijos.

4 . Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei savivaldybių sveikatos reikalų koordinatorių funkcijas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių valdymo bei šių priemonių įgyvendinimo priežiūros srityje reglamentuoja šis įstatymas ir kiti teisės aktai, reguliuojantys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą.

23 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje

1 . Savivaldybės taryba:

1 ) nustato savivaldybės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines priemones savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;

2 ) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, prireikus savo teritorijoje tvirtina griežtesnius, negu numatyta higienos normose, užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimus.

2 . Savivaldybės meras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu:

1 ) s kelbia užkrečiamųjų ligų epidemiją savivaldybės teritorijoje ir taiko užkrečiamajai ligai valdyti būdingas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones;

2 ) priima sprendimus dėl žmonių susibūrimų savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, viešose vietose uždraudimo ar ribojimo, kai iškyla užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus;

3 ) riboja patekimą į užkrėstą teritoriją, nustato užkrėstoje teritorijoje taikomas judėjimo bei veiklos organizavimo sąlygas ir ribojimus.

3 . Savivaldybės administracija:

1 ) koordinuoja savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nustatytų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą;

2 ) koordinuoja organizacinių, ekonominių ir techninių priemonių, kurios riboja žmonių sveikatai kenksmingą mikrobinį poveikį per orą, vandenį, dirvą ir gyvūnus, įgyvendinimą;

3 ) įvertina savivaldybės ūkiui, sveikatos priežiūros įstaigoms dėl užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir išplitimo susidariusius ekonominius nuostolius ir teikia ieškinius jiems atlyginti;

4 ) organizuoja savivaldybės teritorijos gyventojus darbui epidemijoms ir jų padariniams likviduoti;

5 ) organizuoja savivaldybės teritorijos gyventojų sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamųjų ligų;

6 ) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu organizuoja užkrečiamosios ligos profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą ypatingųjų epideminių situacijų savivaldybėje metu.

24 straipsnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų įstaigų , pagal kompetenciją vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, profilaktiką ir kontrolę, teisės ir pareigos

1 . Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės srityje:

1 ) vykdant užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, profilaktiką ir kontrolę, organizuojant sąlytį turėjusių asmenų stebėjimą, imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką, karantinavimą ar aplinkos kenksmingumo pašalinimą užkrečiamųjų ligų židiniuose, tiriamosios medžiagos mikrobiologiniams tyrimams paėmimą bei aiškinantis susirgimų priežastis, pateikus pavedimą ir tarnybinį pažymėjimą bei pranešus juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių administracijai ar vadovybei ir lydint jos atstovui, netrukdomai lankytis visose juridiniuose asmenyse , kitose organizacijose ar jų padaliniuose „ bausmių vykdymo sistemos ir vidaus reikalų sistemos objektuose, Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijose, muitinės sandėliuose, Lietuvos Respublikos ir užsienio laivuose, esančiuose Lietuvos Respublikos uostuose ir teritoriniuose vandenyse, lėktuvuose, esančiuose Lietuvos Respublikos oro uostuose, kituose objektuose;

2 ) lankantis juridiniuose asmenyse , kitose organizacijose ar jų padaliniuose , ir kituose objektuose, apklausti personalą bei lankytojus (interesantus, klientus, pacientus) tik tiek, kiek tai būtina funkcijoms atlikti, ir, nepažeidžiant valstybės, komercinių, karinių ar kitų paslapčių bei informacijos apie asmens sveikatos konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, susipažinti su objekto technologiniais ir naudojamų žaliavų, gamybos (paslaugų) procesų bei gaminamos produkcijos ir jos realizavimo dokumentais, kurių reikia gamybos proceso ar produkto (paslaugos) epidemiologinei saugai ir įtakai gyventojų užsikrėtimui užkrečiamosiomis ligomis įvertinti, arba objekto, jo žaliavų ir (ar) produkcijos bei paslaugų įtraukimui į karantiną;

3 ) gauti iš juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių bei fizinių asmenų dokumentų kopijas ir informaciją apie jų veiklos srityje galimus užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plitimo veiksnius, užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir jų plitimo priežastis, karantino objektus bei sąlytį turėjusius asmenis;

4 ) pagal savo kompetenciją apklausti ligonį ar asmenį, įtariamą sergantį užkrečiamąja liga, ar sukėlėjo nešiotoją bei jo šeimos narius ir kitus riziką užsikrėsti turėjusius asmenis. Taip pat nepažeidžiant informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, informuoti tokių asmenų šeimos narius ir kitus riziką užsikrėsti turėjusius asmenis apie galimą pavojų jų sveikatai ir galimybę to pavojaus išvengti naudojant profilaktikos ir kontrolės priemones;

5 ) apžiūrėti pasienio kontrolės postuose, importo ir eksporto terminaluose kiekvieną transporto priemonę, įvažiavusią į Lietuvos Respubliką, ir pagal savo kompetenciją apklausti Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančius asmenis, jeigu jie atvyksta (tiesiai ar tranzitu) iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų arba iš valstybių, kuriose nustatytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas , reikalauti tarptautinės teisės aktuose numatytų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės dokumentų;

6 ) teikti motyvuotas išvadas Vyriausybės įgaliotoms institucijoms dėl geriamojo vandens, maisto produktų, kurių vartojimas galėjo lemti ar lėmė užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų atsiradimą ir išplitimą, realizavimo sustabdymo ir jų išėmimo iš apyvartos, geriamojo vandens tiekimo sustabdymo, užkrėstų maisto produktų sunaikinimo ar utilizavimo, geriamojo vandens tiekimo sistemų dezinfekcijos;

7 ) tarptautinės teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka priimti sprendimą dėl keleivių ir transporto priemonių, atvykusių į Lietuvos Respubliką ar esančių jos teritorijoje, sulaikymo, keleivių privalomo sveikatos patikrinimo ir jų ištyrimo, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, taip pat prekių, bagažo, konteinerių, esančių transporto priemonėje, laboratorinio ištyrimo, ar neturi šių ligų sukėlėjų. Šio sprendimo vykdymą pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija;

8 ) priimti sprendimą dėl aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos) užkrečiamųjų ligų židiniuose šio įstatymo ir tarptautinės teisės aktų nustatytais pagrindais;

9 ) vadovaujantis epidemiologinio tyrimo ir (ar) laboratorinių tyrimų duomenimis, sustabdyti ar apriboti juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių veiklą, dėl kurios iškyla pavojus atsirasti ir išplisti užkrečiamosioms ligoms ar jų sukėlėjams, kaip tai nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 –4 dalyse;

10 ) vadovaujantis epidemiologinio tyrimo ir (ar) laboratorinių tyrimų duomenimis, teikti motyvuotas išvadas Vyriausybės įgaliotoms institucijoms drausti ar riboti konkrečių žaliavų, prekių, kurios užkrečiamųjų ligų protrūkiuose buvo sukėlėjų perdavimo veiksniai, gamybą, realizavimą ir tiekimą;

11 ) teikti motyvuotas išvadas Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, turinčioms teisę skirti ekonomines sankcijas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka administracines nuobaudas;

12 ) vadovaujantis epidemiologinio tyrimo ir (ar) laboratorinių tyrimų duomenimis, teikti motyvuotą nurodymą nušalinti darbuotoją nuo darbo, dėl kurio iškyla pavojus atsirasti ir išplisti užkrečiamosioms ligoms, kaip tai nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

13 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, vykdant užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinį tyrimą ir kontrolę, tvarkyti ir vertinti ligonio, asmens, įtariamo sergančio užkrečiamąja liga , ir sąlytį turėjusio asmens duomenis;

14 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, siekiant stabdyti užkrečiamosios ligos plitimą, teikti informaciją ir asmens duomenis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kuriose nustatytas užkrečiamosios ligos židinys ir (ar) protrūkis;

15 ) laikytis profesinės etikos principų, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie ligonį, asmenį, įtariamą sergantį užkrečiamąja liga, ir sąlytį turėjusį asmenį laikyti konfidencialia, jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių privalomą informacijos teikimą nustatytais pagrindais ir tvarka;

16 ) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme.

2 . Kitų įstaigų , pagal kompetenciją vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, profilaktiką ir kontrolę, teisės ir pareigos:

1 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka dalyvauti vykdant užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinį tyrimą ir kontrolę;;

2 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, siekiant stabdyti užkrečiamosios ligos plitimą, teikti informaciją ir asmens duomenis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kuriose nustatytas užkrečiamosios ligos židinys ir (ar) protrūkis;

3 ) gauti iš juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių bei fizinių asmenų dokumentų kopijas ir informaciją apie jų veiklos srityje galimus užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plitimo veiksnius, užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir jų plitimo priežastis bei sąlytį turėjusius asmenis;

4 ) pagal savo kompetenciją apklausti ligonį ar asmenį, įtariamą sergantį užkrečiamąja liga, ar sukėlėjo nešiotoją bei jo šeimos narius ir kitus riziką užsikrėsti turėjusius asmenis. Taip pat nepažeidžiant informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, informuoti tokių asmenų šeimos narius ir kitus riziką užsikrėsti turėjusius asmenis apie galimą pavojų jų sveikatai ir galimybę to pavojaus išvengti naudojant profilaktikos ir kontrolės priemones;

5 ) laikytis profesinės etikos principų, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie ligonį, asmenį, įtariamą sergantį užkrečiamąja liga, ir sąlytį turėjusį asmenį laikyti konfidencialia, jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių privalomą informacijos teikimą nustatytais pagrindais ir tvarka.

3 . Užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nustatyti taisyklių, higienos normų, kitų pagal standartus parengtų dokumentų, skirtų užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms arba kovai su jomis, pažeidimus, dėl kurių galėjo atsirasti ir išplisti užkrečiamosios ligos ar jų sukėlėjai. Nustatant taisyklių, higienos normų, kitų pagal standartus parengtų dokumentų, skirtų užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms arba kovai su jomis, pažeidimus, dėl kurių galėjo atsirasti ir išplisti užkrečiamosios ligos ar jų sukėlėjai, įrodymų pakankamumą ir įrodinėjimo priemones kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal savo kompetenciją šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nustatant taisyklių, higienos normų, kitų pagal standartus parengtų dokumentų, skirtų užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms arba kovai su jomis, pažeidimus, epidemiologinio tyrimo ir epidemiologinės priežiūros duomenys turi vienodą reikšmę.

4 . Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos gali turėti ir kitų teisių bei pareigų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, numatytų kituose įstatymuose, tarptautinės teisės aktuose ir kituose norminiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą.

25 straipsnis. Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatoriaus teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje

1 . Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius turi šias teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje:

1 ) susipažinti su savivaldybės teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės globos įstaigų darbo organizavimu ir gauti iš juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių bei fizinių asmenų dokumentų kopijas ir informaciją, kurios reikia vykdant užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones;

2 ) koordinuoti ir (ar) organizuoti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį izoliavimą, kaip nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje;

3 ) šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, padedamas policijos, prireikus dalyvaujant Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, patekti į ligonio, asmens, įtariamo sergančio užkrečiamąja liga, būstą be jo sutikimo, kai asmuo atsisako priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio izoliavimo;

4 ) koordinuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą savivaldybėje, nagrinėti šių priemonių įgyvendinimo eigą;

5 ) koordinuoti savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiksmus ekstremaliųjų situacijų dėl užkrečiamųjų ligų metu .

2 . Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Sveikatos sistemos įstatyme.

26 straipsnis. Krašto apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros įstaigų teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje

1 . Krašto apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros įstaigos turi šio įstatymo 25 straipsnio nurodytas teises ir pareigas, kuriomis pagal kompetenciją naudojasi tik šios ministerijos pavaldžiuose objektuose (kariniuose vienetuose ir pan.).

2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos, remdamosi Sveikatos sistemos įstatymu, taip pat turi teisę reikalauti, kad Krašto apsaugos ministerijos valdymo srities įstaigos, kariniai vienetai, fiziniai ir juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai atlygintų išlaidas, atsiradusias dėl sveikatai neteisėta veika padarytos žalos, kurią lėmė užkrečiamoji liga.

VI SKYRIUS

YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIUOSE DIRBANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

27 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ekstremaliosios situacijos dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų kontrolės priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas

1 . Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje nurodytų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar įmonių, nurodytų Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje (toliau – Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti sveikatos priežiūros įstaiga) valstybės tarnautojams arba darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį , įskaitant gydytojus rezidentus, (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas), nuo ekstremaliosios situacijos dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos paskelbimo mėnesio pradžios iki ekstremaliosios situacijos galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokama nuo 60 iki 100 procentų dydžio darbuotojui pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatyto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio priemoka. Konkretus priemokos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2 . Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos, susijusios su šių įstaigų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro, suderinus su finansų ministru, nustatyta tvarka.

3 . Iš valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro, suderinus su finansų ministru, nustatyta tvarka apmokama ta dalis Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susijusių su šių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu, kuri atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokesčio didinimo sąlygas ir neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbo užmokesčio didinimo dydžių.

28 straipsnis. Kompensacijos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams mirus ar netekus sveikatos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoniams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose

1 . Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai užsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, jo šeimai per 1 metus nuo darbuotojo mirties išmokama 93,1 mėnesio jo darbovietėje, kurioje jis dirbdamas mirė nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai užsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, jam apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio darbuotojo šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo darbuotojas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris). Mirusio darbuotojo šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.

2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis miręs sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį, aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3 . Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui, kuriam dėl užsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje buvo sutrikdyta jo sveikata, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir sveikatos sutrikdymo mastą:

1 ) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesio jo darbovietėje, kurioje dirbant darbuotojui dėl užsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje buvo sutrikdyta jo sveikata (toliau – darbovietė), jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2 ) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3 ) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4 ) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam iki 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 23,28 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5 ) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6 ) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7 ) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo darbovietėje jam apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

4 . Ar sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo mirtis arba sveikatos sutrikdymas dėl užsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga yra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, kompensacijos dydį lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais ir šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su finansų ministru.

5 . Šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai:

1 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo mirtis, sveikatos ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo) netekimas nėra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje;

2 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo mirtis ar jo sveikatos sutrikdymas susijęs su paties darbuotojo ar kito asmens atžvilgiu priimtu teismo sprendimu pripažintu tyčiniu nusikaltimu ar tyčiniu baudžiamuoju nusižengimu;

3 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

4 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

5 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo žūtį ar jo sveikatos buvo sutrikdymą lėmė eismo įvykis, kurio metu šis darbuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui;

6 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su darbuotojo darbo pareigų atlikimu;

7 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo mirties arba sveikatos sutrikdymo priežastis buvo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatų pažeidimas;

8 ) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nesiskiepijo nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, nuo kurios mirė, jeigu darbuotojas turėjo galimybę darbdavio ar valstybės biudžeto lėšomis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pasiskiepyti, išskyrus atvejus, kai skiepytis negalėjo dėl sveikatos būklės.

6 . S veikatos priežiūros įstaigos d arbuotojui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ar 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ar 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį, skirtumas.

7 . S veikatos priežiūros įstaigų d arbuotojų sveikatos sutrikdymo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos įstaigos patvirtintu sveikatos sutrikdymų sąrašu.

8 . Šio straipsnio nuostatos netaikomos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurių kompensacijas darbuotojams mirus ar netekus sveikatos reglamentuoja specialieji tokių darbuotojų statusą nustatantys įstatymai.

29 straipsnis. Sprendimų dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti komisija

1 . Sprendimus dėl šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytos kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo (atsisakymo mokėti) priima iš Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų sudaryta sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti komisija (toliau – Komisija). Komisijos sudėtį, patirties reikalavimus Komisijos nariams nustato ir Komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Komisija sudaroma kai Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka yra paskelbta ekstremalioji situacija dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos. Komisija veiklą vykdo visą ekstremaliosios situacijos dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos laikotarpį ir dar dvejus metus po ekstremaliosios situacijos dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos pasibaigimo momento. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateiktas pirmiau minėtų dvejų metų laikotarpiu, Komisija sprendimą dėl šio prašymo priima ir pasibaigus dvejų metų laikotarpiui.

2 . Kompensacijai ir draudimo išmokai sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui (jo mirties atveju šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (toliau – artimieji)) mokėti darbuotojas (artimasis) ar jų atstovai pagal Civilinį kodeksą (toliau – atstovai) pateikia sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos mokėjimo.

3 . Komisija savo darbą organizuoja taip, kad Komisijos sprendimas būtų priimtas per 90 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo Sveikatos apsaugos ministerijoje dienos.

4 . Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui. Komisijos sprendimų apskundimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo.

5 . Komisija, esant poreikiui, sprendimui priimti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų turi teisę gauti (valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos privalo pateikti) visą Komisijos sprendimui priimti reikalinga informaciją.

VII SKYRIUS

FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ , kitų organizacijų ar jų padalinių TEISĖS IR PAREIGOS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS BEI KONTROLĖS SRITYJE

30 straipsnis. Ligonių, asmenų , įtariamų sergančių užkrečiamąja liga, sąlytį turėjusių asmenų, užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojų teisių garantijos

Duomenys apie ligonių, asmenų, įtariamų sergančių užkrečiamąja liga, sąlytį turėjusių asmenų bei užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojų sveikatą teikiami tik šio įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ( Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens duomenų apsaugą, nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Specialiosios asmenų teisės gauti informaciją apie savo sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų

1 . Asmenys turi teisę gauti visą informaciją apie savo susirgimą užkrečiamąja liga, taikomus diagnostikos, gydymo metodus, užkrečiamosios ligos keliamą pavojų kitiems asmenims bei būdus šio pavojaus išvengti. Šią informaciją pagal savo kompetenciją privalo suteikti tos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose diagnozuota užkrečiamoji liga ar kurios vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, profilaktiką ir kontrolę.

2 . Sąlytį su ligoniais ar asmenimis, įtariamais sergančiais užkrečiamąja liga, taip pat su užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojais turėję asmenys turi teisę gauti informaciją iš asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų apie galimą užsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamąja liga riziką.

32 straipsnis. Ligonių, asmenų , įtariamų sergančių užkrečiamąja liga, sąlytį turėjusių asmenų, užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojų pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje

Ligoniai, asmenys, įtariami sergantys užkrečiamąja liga, sąlytį turėję asmenys ar užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojai privalo:

1 ) įtarę, kad yra susirgę užkrečiamąja liga, savo iniciatyva nedelsdami nutraukti darbą, jeigu jis yra susijęs su maisto tvarkymu, geriamojo vandens tiekimu, vaikų ugdymu švietimo įstaigose, asmens sveikatos priežiūra ir slauga sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, pranešti apie tai darbdaviui (jei jį turi) ir kreiptis į šeimos gydytoją ar asmens sveikatos priežiūros specialistą;

2 ) pateikti teisingą informaciją apie užkrečiamosios ligos šaltinį arba užsikrėtimo aplinkybes, asmenis, su kuriais turėjo sąlytį, kai šios informacijos teisėtai reikalauja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys epidemiologinį tyrimą;

3 ) vykdyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorių teisėtus nurodymus dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės.

33 straipsnis. Juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje

1 . Juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai ir fiziniai asmenys turi teisę gauti informaciją apie užkrečiamųjų ligų keliamą grėsmę ir išplitimo riziką bei galimybę sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką naudojant užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones .

2 . Juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai ir fiziniai asmenys privalo:

1 ) vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones vadovaudamiesi teisės aktų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, reglamentuojančių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones, nuostatomis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų įstaigų darbuotojų, vykdančių funkcijas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, nurodymus;

2 ) šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais apmokėti profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) išlaidas;

3 ) sudaryti sąlygas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų įstaigų darbuotojams, vykdantiems funkcijas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, įgyvendinti šio įstatymo jiems nustatytas teises;

4 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją, įskaitant asmens duomenis, apie ligonius, asmenis, įtariamus sergančius užkrečiamąja liga, užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojus ir sąlytį turėjusius asmenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, atliekančiam užkrečiamosios ligos židinio ir (ar) protrūkio epidemiologinį tyrimą.

VIII SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMO IR ŽALOS, SUSIJUSIOS SU UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKA IR KONTROLE, ATLYGINIMO YPATUMAI

34 straipsnis. Ginčų dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės sprendimo tvarka

1 . Ginčai dėl pažeistų asmens teisių, susijusių su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, sprendžiami teismo tvarka.

2 . Ginčai dėl šio įstatymo nustatytų juridinių asmenų , kitų organizacijų ar jų padalinių ir fizinių asmenų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, nevykdymo sprendžiami teismo tvarka.

35 straipsnis. Žmonių sveikatai padarytos žalos ir sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų dėl užkrečiamųjų ligų atlyginimas

Juridiniai asmenys , kitos organizacijos ar jų padaliniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai ar išlaidų sveikatos priežiūros įstaigoms dėl užkrečiamųjų ligų, jas atlygina Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS FINANSAVIMAS IR IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

36 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto ypatumai

Iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojama:

1 ) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą priskirtos būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms;

2 ) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, ar atskiriems objektams taikomo karantino priemonės žmonėms: sveikatos patikrinimai, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, mikrobiologiniai tyrimai, imunoprofilaktika, izoliavimas, karantinavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka;

3 ) asmenų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, sveikatos patikrinimai ir mikrobiologiniai tyrimai, atliekami pagal tarptautinės teisės aktus.

37 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės, kurių išlaidos neatlyginamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų

1 . Lietuvos Respublikos gyventojų, išvykstančių į užsienio šalis, reikalaujančias privalomos ar rekomenduojamos atvykstančiųjų imunoprofilaktikos dėl užkrečiamųjų ligų, skiepijimo išlaidos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neatlyginamos.

2 . Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, taikomų karantino objektams, jeigu šių priemonių išlaidos nėra atlyginamos iš valstybės biudžeto, sąrašą, priemonių kainas ir mokėjimo už jas tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės teisės aktus. Šių priemonių kainos neturi viršyti nurodytų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo faktinių išlaidų.

38 straipsnis. Lėšų rezervas užkrečiamųjų ligų profilaktikai ir kontrolei

Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai skiriamų asignavimų privalo sudaryti lėšų rezervą padidėjusio sergamumo užkrečiamosiomis ligomis, jų protrūkių ar epidemijų ar pandemijų profilaktikai ir kontrolei bei nustatyti šių lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1 . 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004 steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2370 ;

2 . 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/ 2013/ES .

____________“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.

2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3 . Procedūros pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar procedūros dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusio įvykio, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

4 . Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „pavojinga užkrečiamoji liga“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „užkrečiamoji liga“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas